„Senas daiktas – nauja istorija“. Eugenijaus Guntulionio istorija
2024 m. spalio mėnesį trukęs EMP Recycling ir „60+“ surengtas socialinis projektas ,,Senas daiktas – nauja istorija“ susilaukė itin aktyvaus senjorų dalyvavimo, kuris pranoko mūsų lūkesčius. Senjorų entuziazmas ir noras dalintis savo patirtimi įrodė, kad tvarumo idėjos yra artimos visoms kartoms.
Šio konkurso tikslas buvo skatinti didžiulę gyvenimo patirtį sukaupusius senjorus aktyviai dalyvauti tvarumo skatinimo veiklose, įkvėpti jaunąją kartą, skleisti sąmoningumą apie atsakingą vartojimą, nebenaudojamų daiktų antrinį panaudojimą arba teisingą sutvarkymą (perdirbimą).
Specialiai šiai iniciatyvai sukurtame „Lrytas.lt“ polapyje kiekvienas galėjo išreikšti simpatiją labiausiai patikusiai istorijai bei jos autoriui, iš kurių gausos buvo atrinkti 10 daugiausiai širdelių surinkę dalyviai ir po to iš jų komisijai paskelbiant 3 finalo nugalėtojus.
Kviečiame susipažinti su vieno iš daugiausiai simpatijų sulaukusia Eugenijaus Guntulionio istorija:
,,Šimtametės Dzūkijos mokyklos muziejus, buvusios Alytaus gimnazijos, vėliau pirmos vidurinės, mena tikrai senus laikus. Daugiausia jame yra saugoma daiktų, susijusių su mokymu ir moksleiviais – knygos, sąsiuviniai. Visgi yra nemažai ir kitų daiktų, kurie mums šiandien atrodo prieštvaniniai, pavyzdžiui, įvairūs mechaniniai, elektriniai arba elektromechaniniai prietaisai. Seniausias iš jų – telefono aparatas, menantis N. Chruščiovo ar net N. Stalino laikotarpį, kada susukus rankenėlę, kitame telefono gale atsiliepdavo mergina prie rankinio komutatoriaus ir sujungdavo su kokiu nors partijos sekretoriumi, kolūkio pirmininku ar direktoriumi. Iš muziejaus vitrinos žvelgia ilgamečio mūsų mokyklos direktoriaus Alvydo Gavelio daiktai – muilinė (fotoaparatas), kuriam daugiau nei 30 metų. Tuo metu tai buvo labai populiarus fotoaparatas, prastokos kokybės, tačiau masiškai gaminamas ir jau darydavęs spalvotas nuotraukas. Su juo direktorius yra įamžinęs labai daug akimirkų. Muziejuje saugomas ir vienas pirmųjų mobiliųjų telefonų, šiandien vadinamas „plyta“, nes išties yra plytos didumo. Dar senesnė – mechaninė kavamalė, su kuria, sukant rankenėlę, galima malti kavos pupeles. Daugelį eksponatų sunešė mokiniai. Neslėpsiu, atsidėkodavau penketukais (to meto aukščiausiu pažymiu), o vėliau – dešimtukais“.
Grįžti atgal